Nei pavasario, nei vasaros grožis neprilygsta tam, ką galime išvysti rudenį. Gamta pasipuošia įvairiausiomis spalvomis: ryškiai raudonai nusidažo klevai, vėjyje geltonas kasas kedena svyruokliai beržai, netikėtai kieme pražyla žolė. Ilgesingu žvilgsniu išlydime mūsų kraštus paliekančius paukščius, įkvepiame gaivaus oro – kvepia rudeniu…

O namuose pakvimpa rudeniu jau nuo rugpjūčio, kai pradedame konservuoti uogas, daržoves, ruošti įvairius daržo gėrybių pagardus. Tada visi kimbame į darbus: vieni stiklainius ruošiame, kiti daržoves valome, tarkuojame, treti paruoštą masę į stiklainius talpiname. Taip ir sukamės lyg „Suktinyje“ nedidelėje mūsų namų virtuvėje. Smagios tos bendrų darbų akimirkos!

Socialinio darbuotojo padėjėja Laima Stankuvienė

Peržiūrėti visas

Kasmet spalio 15 d. minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į regėjimo negalią turinčių žmonių problemas. Ta proga apsilankėme Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Akmenės rajono filiale, kur mus maloniai sutiko ir daug įdomaus papasakojo bei parodė ponia Janina Paulauskienė. Sužinojome, kad Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. Pasirodo, kad baltoji lazdelė yra viena svarbiausių regos negalią turinčių žmonių priemonių, kuri suteikia savarankiškumo ir judėjimo laisvę. Tai regos negalią turinčių žmonių simbolis. Ne tik daug sužinojome apie neregių pasaulį, jų problemas, nepritaikytą aplinką, bet ir pačios pabuvome neregio „kailyje“. Mergaitės mokėsi užrištomis akimis vaikščioti su baltąja lazdele, vartė ir skaitė Brailio raštu parašytą knygą, rašė tiek specialiuoju rašikliu, tiek su akliesiems skirta rašomąja mašinėle. Viską išbandėme, uždavėme daug klausimų, mokėmės skaityti pirštais, matėme kalbantį laikrodį ir išbandėme priemonę, skirtą neregiui įsipilti į puodelį vandens. Viskas buvo įdomu ir nauja. Padėkoję poniai Janinai už pasakojimą ir suteiktą galimybę pažinti regos negalią turinčių  žmonių pasaulį, važiavome į namus ir dalinomės įspūdžiais. Kaip gera, kad tai buvo tik pažintinė ekskursija.

Socialinė darbuotoja Jūratė Lakačiauskienė

Peržiūrėti visas

Š. m. spalio 13 dieną Akmenės seniūnijoje įvyko Akmenės r. paramos šeimai centro socialinių darbuotojų L. Lileikio ir R. Liaučiūtės bei atvejo vadybininkės V. Šetkauskienės suplanuotas susitikimas.  Šio susitikimo tikslas buvo išgryninti bendravimo ir bendradarbiavimo tarp įvairių įstaigų specialistų suvokimą ir svarbą. Kalbėtasi apie kiekvieno specialisto užduotis teikiant pagalbą socialinės rizikos veiksnius patiriančioms šeimoms, pristatyti atvejo vadybos tvarkos aprašo pakeitimai. Šio susirinkimo metu diskutavome, kad  ne visas socialinės rizikos šeimos problemas gali išspręsti vienas socialinis darbuotojas arba Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistai, nes jie priima sprendimus tik tam tikroje srityje. Todėl būtinas komandinis darbas dalyvaujant skirtingų institucijų atstovams tiek bendruomenės, instituciniame, regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse. Tokios komandos nariai, nors ir vykdo skirtingas profesines funkcijas ir jiems yra suteikti skirtingi įgaliojimai, turi būti vienijami bendro tikslo – užtikrinti skubią, koordinuotą ir efektyvią pagalbą socialinės rizikos veiksnius patiriančiai šeimai. Šiam komandiniam darbui prielaidas sudaro visose savivaldybėse bei ugdymo institucijose funkcionuojančios vaiko gerovės komisijos, sudarytos iš specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojų atstovų pagal poreikį, kurios rūpinasi teikti pagalbą specialiuosius ugdymo poreikius turintiems mokiniams, jų tėvams ir mokytojams, o tai reiškia, kad mokytojas nėra paliktas vienas. Svarbiausia, kad santykiai tarp institucijų būtų grindžiami pasitikėjimu bei bendru siekiu – padėti kitam ir siekti kokybiškų ir gerų rezultatų. Apibendrinus  susirinkusių specialistų nuomones, galima teigti, kad bendradarbiaujant pasiekiami žymiai geresni rezultatai nei kiekvienam specialistui dirbant individualiai. Bendradarbiavimo pagrindą sudaro nuolatinė dalyvių sąveika, komunikacija, kooperacija ir koordinacija.

Akmenės rajono paramos šeimai centro

Pagalbos šeimai padalinys

L. Lileikis

V. Šetkauskienė

R. Liaučiūtė

Atvėsus orams, namuose neretai prieglobstį randa įvairūs kenkėjai ar parazitai, pavyzdžiui: tarakonai, vaisinės muselės, utėlės, blakės, dulkių erkutės, kandys  ir kita nemaloni draugija.

Šių metų spalio 6 d. Kruopių seniūnijos šeimoms, kurioms teikiamos Akmenės rajono paramos šeimai centro paslaugos, buvo surengtas susitikimas su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ darbuotoja Irena Berežniakiene.

Susitikimo metu buvo kalbama apie kenkėjus, jų atsiradimą ir naikinimą. Dalyviams buvo priminta apie ligas, kuriomis galima susirgti laiku neišnaikinus graužikų ir buitinių kenkėjų.

Kad maisto šaltinio, o kartu ir masalo, jiems neatsirastų, rekomenduojama nedelsiant išvalyti išpiltus, išbarstytus maisto produktus. Taip pat – kasdien išnešti šiukšles, nuluptus vaisius ar daržoves laikyti šaldytuve. Tuos maisto produktus, kuriuos laikote ne šaldytuve – laikyti specialiuose sandariai uždarytuose induose. Patarta nepalikti neplautų indų, reguliariai valyti ir siurbti grindis, kilimus, šluostyti dulkes. Stengtis virtuvėje ir vonioje išlaikyti kaip įmanoma mažiau drėgmės. Prižiūrėti ir valyti augintinio kailį, nes nemaža dalis kenkėjų ir parazitų yra pernešami per naminius gyvūnus.

Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis,

Asta Skiriuvienė