Išvyka į Žagarės ozo pažintinį taką
Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Jis vienas įspūdingiausių, o kažkada buvęs ir vienas ilgiausių Lietuvos ozų, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Žagarės ozo pažintinio tako tikslas – supažindinti lankytojus su gamtinėmis vertybėmis. Žagarės ozas – tai viena NATURA 2000 teritorijų, esančių Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant šiuo maršrutu galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti. Tako ilgis 3,6 km (http://zagaresrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=209).
Saulėtą birželio rytą „Sportomanų“ šeimynos rūpintiniai (globotinai) prabudo su puikia nuotaika, nes jų laukė smagi išvyka į Žagarės ozo pažintinį taką.
Į kuprines susikrauname rankšluosčius ir išvykstame autobusiuku į kelionę… Rūpintiniai (globotinai) nuvykę į vietą pirmiausia pėstute išbando Ozo pažintinį taką. Einame greitu ir lėtu žingsniu, grožimės gamtos vaizdais, prisėdame pavėsyje ant suoliuko. Paskui maudynės ir saulės vonios Žvelgaičių tvenkinyje. Po pasivaikščiojimų, vandens pramogų, gardi vakarienė – ant laužo keptos dešrelės ir įdomūs pašnekesiai.
Socialinė darbuotoja Jovita, soc. darbuotojo padėjėja Roma
Mes norim gyventi sveikai ir žinoti apie įvairias ligas
Nuo pat metų pradžios visi Krizių centro gyventojai buvo įtraukti į veiklą, kuri padėtų jiems kuo daugiau sužinoti apie mus supančias ligas ir galimybes nuo jų apsisaugoti.
Ypač daug dėmesio skyrėme ligoms, būdingoms vienam ar kitam metų laikui. Žiemos metu daug dėmesio skyrėme peršalimo ligų profilaktikai bei odos priežiūrai. Daug kalbėta ir apie asmens higieną, kurios nesilaikymas gali lemti kai kurių ligų atsiradimą.
Pirmajame metų ketvirtyje didelį dėmesį skyrėme vaikų alerginėms ligoms bei įvairiems odos bėrimams, nes Krizių centre gyvena paslaugų gavėja, kurios sūnus turi problemų su odos bėrimais bei padidėjusiu odos sausumu. Aiškinantis visas šias bėdas labai padėjo bendrosios praktikos slaugytoja. Gauta informacija buvo naudinga ir kitiems Krizių centro gyventojams.
Vėliau kalbėta apie astmą, nes tarp Centro gyventojų yra sergančių šia liga. Daug dėmesio skiriama vaistų vartojimui sergant įvairiomis ligomis, nes neteisingas vaistų vartojimas gali sukelti skaudžias pasekmes.
Kadangi mūsų sveikatai didelę įtaką daro vanduo, paminėjome ir vandens dieną, per kurią gyventojai sužinojo daug įdomaus apie vandens savybes.
Dėkojame bendrosios praktikos slaugytojai, kuri labai pagelbėjo stiprinant Centro gyventojų žinias apie ligas ir asmens higieną.
Krizių centro darbuotojos
VIEŠNAGĖ MAŽEIKIŲ BOULINGE
Liepos 19 dieną Akmenės rajono Paramos šeimai centro vaiko globos padalinio ,,Sportomanų“ šeimynos globotiniai (rūpintiniai) lankėsi Mažeikių boulinge. Išvyka buvo suplanuota iš anksto. Visi norėjo išbandyti savo akies ir rankos taiklumą. Boulingo take praleidome porą valandų. Sekėsi įvairiai. Iš pradžių prasčiau, vėliau įgijome patirties. Ir boulingo kamuolys pradžioje buvo sunkus, bet vėliau, kai pradėjo sektis, lyg ir palengvėjo. Varžėmės asmeniškai bei žaidėme komandomis. Netrūko nei kovos, nei azarto. Po įtemptos kovos nugalėjo draugystė.
Jauniausias mūsų dalyvis Dainius išbandė žaidimų aparatus. Po to visi susėdome picerijoje, skanavome gardžią picą, diskutavome apie turiningai praleistą laiką. Kas norėjo, galėjo išbandyti save jėgos žaidime. Grįžę namo vairuotojui Žydrūnui padėkojome ne tik už saugią kelionę, bet ir už puikų žaidimą. Visiems ta diena buvo puiki atgaiva nuo vasaros karščių.
Socialinio darbuotojo padėjėja Roma
KELIAVOME Į ŽAGARĘ
Kelionės keičia požiūrį į gyvenimą, nuteikia pozityviai, atneša naujų emocijų, minčių, o malonios ir įspūdingos akimirkos lieka atmintyje labai ilgai. Liepos 13 d. Paramos šeimai centro Krizių centro paslaugų gavėjai išvyko į pažintinę kelionę po Žagarę. Šį miestelį daugelis žino dėl jame vykstančios Vyšnių šventės. O mes, siekdami ugdyti paslaugų gavėjų laisvalaikio organizavimo, kultūrinius ir bendravimo įgūdžius, nusprendėme aplankyti Žagarės dvarą, senosios Žagarės Bažnyčią, dolomito atodangą, susipažinti su pačiu miesteliu, jo istorija ir žymiais žmonėmis bei užkopti į Žvelgaičio piliakalnį.
Tik įžengusius į dvaro salę mus pasitiko ne tik maloni darbuotoja, bet ir kalbanti meška, kuri kvietė smagiai praleisti laiką. O laiką Žagarėje praleidome iš tiesų įspūdingai. Dvare įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai vertė mus aikčioti iš nuostabos ir nepakartojamo reginio. Didingi laiptai, baldai, šviestuvai bei kiti daiktai vertė pasijusti lyg būtume nusikėlę į gyvavusio dvaro laikmetį, net pasimatavome rūbus, kuriais tame amžiuje vilkėjo dvare gyvenę žmonės. Didžiausią įspūdį paslaugų gavėjams paliko įvairių gyvūnų iškamšų ekspozicija – nuo gulinčio medžioklinio šuns iki Afrikos buivolo. Vienus norėjosi paliesti, paglostyti, o kiti kėlė baimę. Eksponuojamos dramblio iltys buvo didesnės už mūsų trimetį centro gyventoją, kuriam labai patiko paspaudus mygtuką išgirsti įvairių gyvūnų ir paukščių garsus. Apžiūrėjus visus tris dvaro aukštus, norėjosi vėl iš naujo pradėti apžiūrą, tačiau mūsų laukė dar daug įspūdingų reginių. Aplankėme Žagarės atodangą – geologinį gamtos paveldo objektą, kuris byloja, kad prieš 360 milijonų metų šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. Svečiavomės be galo jaukiame „namo su puodais“ kieme, stabtelėjome prie raganų muziejaus. Šypsenas, juoką, šurmulį neilgam sustabdė apsilankymas Senosios Žagarės Bažnyčioje, kuri vertinga savo autentiška architektūra. Nusileidę į bažnyčios kriptą pamatėme stiklinį Barboros Žagarietės karstą. Neilgam surimtėję toliau tęsėme linksmą kelionę prie Žvelgaičio piliakalnio. Kopdami skaičiavome laiptukus, bet juokaudami „pametėme“ skaičių. Gražus reginys nuo piliakalnio prikaustė visų dėmesį, tačiau išalkę mažieji keliauninkai skubino užkandžiauti. Kelionę baigėme gražiame Žagarės gamtos kampelyje įsikūrusioje poilsiavietėje, kurioje norėjosi sėdėti iki vėlumos ir dalintis patirtais įspūdžiais.
Socialinė darbuotoja Viktorija, padėjėjos Virginija ir Vilma
