Kas yra bulviakasis?

Bulviakasis – bulvių kasimo metas.

Kas yra bulvė?

Bulvė – gana plačiai auginama kultūra. Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.

Kada kasamos bulvės?

Tinkamiausias laikas kasti bulves daliai jas auginančiųjų vis dar paslaptis. Taigi, rugpjūčio pabaigoje prasidėję bulviakasiai trunka iki pat spalio ir ilgiau.

Kokie patiekalai pagaminami iš bulvių?

Dar mūsų protėviai sugalvodavo vis naujų receptų, kurių daugelis taip prigijo, kad lietuvišką virtuvę būtų sunku įsivaizduoti be cepelinų ar bulvinių blynų.

Vis dar vasarišką rudens šeštadienio rytą Vaiko globos padalinyje bulviakasis. Po pusryčių į bulviakasį renkasi globotiniai (rūpintiniai) nešini krepšiais, kibirais ir gera nuotaika. Į talką geranoriškai atskubėjo kaimo ūkininkas Ž. Galvosas, kurio vairuojamas traktorius su kasamąja iškart pribarstė visą lauką bulvių, tad globotiniai (rūpintiniai) ir darbuotojai skubėjo jas rinkti.

Socialinė darbuotoja J. Jonušienė, socialinio darbuotojo padėjėja R. Kasparavičienė

Peržiūrėti visas

Vaikai – tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. (N. Postman)

Rugsėjo 11 dieną Kruopių seniūnijos bendruomenei buvo vedamas seminaras tema „Paauglystės ypatumai ir paramos bei bendravimo su paaugliu svarba“. Aktyvios bendruomenės moterys, auginančios paauglius, susirinko paklausyti seminaro ir pasidalyti savo patirtimi. Seminarą vedė Akmenės rajono paramos šeimai centro psichologė Vilma Suodienė. Seminaro dalyviai užsiėmimų metu sudarė paauglio portretą, prisiminė savo paauglystės laikotarpį, dalijosi patirtimi: kas  jiems buvo svarbu, kokie prioritetai vyravo tuo metu.

Tą pačią dieną Kairiškių bendruomenė taip pat turėjo galimybę išgirsti seminarą tema „Mažojo neklaužados sutramdymas“. Seminaro dalyvės metaforinėmis kortomis atgaivino savo vaikystės prisiminimus, išgyveno dabarties ir ateities akimirkas. Užsiėmimo metu gilinosi į pozityvaus auklėjimo principus ir metodus, dalijosi savo veiksmingais praktikoje taikytais auklėjimo būdais. Žiūrėdami vaizdinę medžiagą galėjome palyginti viduramžių ir šių laikų auklėjimo skirtumus ir skirtingą visuomenės požiūrį į vaiką.

Dėkojame bendruomenėms už šiltą priėmimą ir aktyvų dalyvavimą.

Akmenės rajono paramos šeimai centro

psichologė Vilma Suodienė ir

Tarnybos atestuotas asmuo Aurelija Lukė

Šiemet per Žolinės šventę Naujojoje Akmenėje mes pirmą kartą dalyvavome eisenoje, skirtoje paminėti miesto 70-metį. Didžiavomės, kad ir mes prisijungėme prie  įspūdingos ir spalvingos eisenos, kuri nusidriekė nuo Kultūros rūmų iki pat miesto parko. Buvome pakilios nuotaikos, nešėme Akmenės rajono paramos šeimai centro vėliavą ir be galo džiaugėmės galimybe drauge su visais švęsti miesto šventę.

Socialinės darbuotojos Jūratė Lakačiauskienė ir Nijolė Narščiuvienė

Peržiūrėti visas

Tęsiame pažintį su Akmene ir jos apylinkėmis. Šį kartą vykome į netoli Akmenės esantį  Lebelių durpyną. Lebeliai – buvęs kaimas Akmenės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Akmenės, o į rytus nuo kaimo ir plyti Lebelių durpynas. Durpės – organinės kilmės degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos (kiminai, viržiai, kerpės, meldai ir pan.). Durpės dažniausiai susidaro iš didžialapių durpinių medžiagų liekanų, jos susiformuoja per kelis tūkstančius metų. Kažkada Lebelių durpyne buvo kuro (gabalinių durpių) ir kraiko durpių gamybos įmonė. Jau ketveri metai, kai įmonė uždaryta.  Šiandien durpynas mus žavi savo paslaptingumu ir neįprastu gamtos grožiu.

Socialinio darbuotojo padėjėja Danutė Kiršienė

Peržiūrėti visas