Šių metų Velykos krizių centre tapo ypatinga švente – tai buvo ne tik Kristaus prisikėlimo minėjimas, bet ir bendrystės, šilumos bei lietuviškų tradicijų puoselėjimo diena. Centro paslaugų gavėjai susibūrė į jaukią bendruomenę, kurioje kiekvienas prisidėjo prie šventės kūrimo.

Vienas svarbiausių Velykų akcentų – margučių dažymas – suteikė daug džiaugsmo tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Visi kartu dažė kiaušinius naudodami tradicinius metodus: svogūnų lukštus, vašką, žoleles ir natūralius dažus. Kiekvienas margutis tapo savotišku meno kūriniu, atspindinčiu kūrėjo nuotaiką ir kūrybiškumą.

Vėliau, kai margučiai jau buvo paruošti, visi išėjo į lauką – ten laukė dar viena sena lietuviška tradicija: margučių ridenimas. Ši linksma veikla ne tik džiugino, bet ir skatino sveiką varžymąsi bei gerą nuotaiką. Nugalėtojai buvo apdovanoti šypsenomis ir draugų plojimais – juk svarbiausia buvo ne laimėti, o kartu švęsti.

Po veiklų lauke visi susirinko prie bendro velykinio stalo. Paslaugų gavėjai patys prisidėjo prie šventinio vaišių ruošimo – stalą puošė tradiciniai patiekalai: kepsneliai, virtos bulvės, balta mišrainė saldainiai ir, žinoma, margučiai. Bendra vakarienė tapo širdį šildančiu momentu, kai dalijamasi ne tik maistu, bet ir istorijomis, prisiminimais bei viltimis.

Lietuvoje Velykos – tai ne tik religinė šventė, bet ir gilios tautinės tradicijos. Šios šventės metu ypač svarbi šeimos, bendruomenės ir atgimimo dvasia. Krizių centre šios vertybės atsiskleidė visu stiprumu – net ir sunkumų patiriantys žmonės pajuto šventės prasmę bei tikrą bendrystę.

Šios Velykos tapo įrodymu, kad net ir sunkiausiu metu šiluma, rūpestis ir tradicijų puoselėjimas padeda žmonėms jaustis svarbiems, matomiems ir mylimiems.

Krizių centro darbuotojai

Peržiūrėti visas

Pavasario atostogų diena – puiki proga vykti į dienos išvyką. Kelionė automobiliu prasideda balandžio 22 d. iš Naujosios Akmenės, vykstame į Ventos regioninio parko lankytojų centrą, kur mus pasitinka lankytojų centro administratorė Indrė. Sužinome centro įkūrimo istoriją, pasivaikščioję po ekspoziciją pamatome įvairiausių fosilijų: nuo įspūdingų amonitų iki kalmarų protėvių kiautų. Ekspozicijų salėje atkuriami gamtos garsai, o virš galvos „skraido“ didžiulis Juros periodo dinozauras, galima pasijusti taip, lyg laiko mašina būtų nukėlusi milijonus metų atgal. Aplankome Ventos estradą, pasigrožime Ventos upės vingiais, bandome išgirsti paukščių garsus.

Papilėje ant Ventos upės kranto stovi 15 metrų aukščio Jurakalnio apžvalgos bokštas. Užlipę į bokšto viršų, iš aukšto grožimės Papilės miestelio vaizdu. Važiuojame toliau, susipažįstame su Papilės miestelį garsinančiu paminklu Simonui Daukantui, kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Paminklas pastatytas 1930 metais, tuo metu tai buvo ne tik Papilės, bet ir visos Lietuvos simbolis, įprasminęs išmintį, laisvę ir valią. Po Papilės penkiolikakamienės liepos šakomis mūsų pietūs – kokie jie gardūs gamtoje. Vaikams įdomu, ar tikrai liepa turi net penkiolika kamienų, reikia suskaičiuoti, ar tai tiesa. Jei jau esame Papilėje, tai ieškome virš Ventos upės kabančio tilto, vietinių vadinamo beždžionių tiltu. Einant tiltu tikrai kyla ir baimė ir adrenalinas, bet labai smagu. Su puikia nuotaika ir įspūdžiais riedame link namų.

Akmenė. Apsilankome vakaro mišiose Akmenės Šv. Onos bažnyčioje. O ar kas žinote, kur mūsų rajone yra Ramybės slėnis? Mes žinome – tai Padvarėlių kaime esanti sakralinė vietovė, į kurią žmonės gali ateiti pasisemti ramybės.

Paskutinis sustojimas prieš Naująją Akmenę – Alkiškių smėlio karjeras. Čia įrengta poilsiavietė, kur vasarą žadame atvykti iškylauti. Sutinkame žveją, kuris pasakoja, kad gaudo žuvis savo katinui. Pasivaikščiojame, pažaidžiame gaudynių ir jau skubame link namų, nes lietaus lašai pradeda barbenti į mašinos langą.

Socialinė darbuotoja Jovita ir individualios priežiūros darbuotoja Kristina

Peržiūrėti visas

Ir taip pas mus prasideda gražiausios pavasario šventės… Grįždami iš pasivaikščiojimo lauke parsinešėme įdomų akmenį. Nuplovėme jį, paruošėme darbui ir pradėjome kūrybinį procesą. Naudodami akrilinius dažus, papuošėme akmenį ryškiomis spalvomis, o ant jo užrašėme „SVEIKI“. Akmenį padėjome lauke, kad jis džiugintų kaimynus ir praeivius. Tai smagus, paprastas kūrybingai praleistas laikas.

Velykos – tai viena gražiausių pavasario švenčių, simbolizuojanti gamtos atbudimą ir Kristaus prisikėlimą. Šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai prieš pavasario šventę pasipuošė namus savo rankomis pagamintomis dekoracijomis. Verbų sekmadienį vaikai lankėsi Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje, nusinešė pašventinti verbas. Velykų rytą jų laukė staigmena – dovanėlės nuo Velykų bobutės. Vaikai  nekantriai laukė margučių marginimo, jiems rūpėjo, kaip vyks dažymo procesas. Kartu dažėme kiaušinius, džiaugėmės ryškiomis spalvomis ir gautais raštais. Vėliau visi kartu ruošėme Velykų stalą – kepėme, gaminome įvairius gardumynus šventiniam pietų stalui. Viena linksmiausių šventinių tradicijų – margučių ridenimas. Šis žaidimas ne tik sukelia azartą ir daug juoko, bet ir suartina visus dalyvius. Tai metas, kai pabunda ne tik gamta, bet ir mūsų širdys.

Velykos – tai naujos pradžios simbolis, primenantis apie bendrystės, šeimos ir tikėjimo svarbą.

Individualios priežiūros darbuotoja Kristina

Peržiūrėti visas

Pavasaris… Atgimsta gamta, atgimstame mes. Gražią balandžio 24 dienos popietę susirinkome į edukacinį užsiėmimą Akmenės seniūnijoje. Sigita mokė vaikus ir mamytes, kaip galima pasidaryti gražius žaislus iš paprasčiausių priemonių: iš  miltų ir baliono turėsime „linksmąjį miltinuką“,  iš senos kojinės ir seno minkšto žaislo pagaminsime senį besmegenį, iš likusių siūlų – gražią mielą lėlytę. Darydami darbelius, kalbėjomės, kaip galima su vaikais prasmingai  leisti laiką kartu.

Parengė Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja darbui su šeima Gitana Griciuvienė

Šv. Velykos – tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir vilties, bendrystės bei džiaugsmo šventė. Šiemet Vaikų dienos centras šią gražią progą pažymėjo ypatingai – su šypsenomis, kūrybinėmis veiklomis ir šiltais bendruomenės momentais.

Šventinę savaitę vaikai kartu su centro darbuotojais  dalyvavo įvairiose veiklose, kurios padėjo giliau suprasti Velykų prasmę ir kartu smagiai praleisti laiką. Buvo marginami margučiai, kuriamos pavasarinės dekoracijos. Kiekvienas galėjo išreikšti save ir savo kūrybiškumą. Džiaugsmo klegesys pripildė visą centrą, o spindinčios vaikų akys liudijo – šventė pavyko!

Nepamiršta buvo ir Velykų prasmė – kalbėta apie gerumą, atjautą, pasidalijimą su kitu. Dienos centras kartu dalinosi šventiniais patiekalais ir šiluma, nes svarbiausia ne tik tai, ką turime ant stalo, bet tai, su kuo švenčiame.

Vaikų dienos centras

Peržiūrėti visas

Velykos – tai didžiausia pavasario šventė, kurios laukia tiek maži, tiek dideli. Kiekviena šeima, kiekvieni namai savaip ruošiasi šioms šventėms. Akmenės Šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai) padedami darbuotojų kūrė velykines dekoracijas, kuriomis puošė savo kambarius. Likus vienai dienai iki Šv. Velykų visi margino kiaušinius dažais, mėlynuoju kopūstu. Ruošdami margučius vaikai dalinosi prisiminimais, kaip švęsdavo Velykas ankstesniais metais. Išaušus Šv. Velykų rytui globotiniai (rūpintiniai) skubėjo į Akmenės Šv. Onos bažnyčią, į velykines mišias. O grįžus į namus visi ruošė šventinius pusryčius, bandė margučių tvirtumą, dalyvavo margučių ridenimo varžybose.

Individualios priežiūros darbuotojos Danutė, Jūratė, Svetlana, Viktorija

Peržiūrėti visas