Akmenės rajono paramos šeimai centras

Pokalbis su psichologe

Sausio 16 d. Papilės K. Narščio miestelio bibliotekoje įvyko paskaita – diskusija „Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę“, kurią vedė psichologė Danutė Keterienė. Į susitikimą atvyko kuruojamų šeimų mamos, močiutės, bendruomenės narės.

Paskaitos – diskusijos metu kalbėta apie tai, kad dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui, norima visur suspėti, tapti geriausiais. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.

Psichologės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos.
Pasak specialistės, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas, jausmus, su jais išbūti, ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

Nors šiais laikais vis dažniau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.    

Susitikimo dalyvės uždavė klausimų psichologei, o po diskusijos – paskaitos daug kas pasiliko individualiai pasikonsultuoti rūpimais klausimais.

 Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinės darbuotojos Dovilė Spaičienė, Kristina Sabaitienė

Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos paminėjimas

Visų pirma norime priminti truputį istorijos. Prieš 32 metus, 1991 metų sausio 13 dieną, sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

32-ąsias šios įsimintinos dienos metines Krizių centro gyventojai paminėjo jaukiai – uždegdami žvakutes ir drauge su visa Lietuva prisidėdami prie žvakučių deginimo akcijos. Paslaugų gavėjai ir jų vaikai Laisvės gynėjų dieną pagerbė peržiūrėdami filmuką, skirtą Sausio 13-osios įvykiams. Po filmo peržiūros dalyvavome trumpoje viktorinoje apie įvykius, tuo metu vykusius Lietuvoje. Pagarbą tų dienų įvykiams gyventojai išreiškė ir savo piešiniais apie Lietuvą ir jos simbolius.

Minėjimo akimirkas įamžinome nuotraukose, kurių keletą galite pamatyti ir jūs.

Savo Sausio 13-osios pagerbimą užbaigėme eilėraščio ,,Sausio 13-ajai atminti“ eilutėmis.

                Žvaigždėtam danguj nerimsta vėjas

                Ir vilties dega laužai

                Neištrins atminimo ir laisvės

                Tiems, kas kovojo ir mirė už tai…

                          Žvaigždėtam danguj viešpatauja tyla

                          Ir blaškosi paklydę sapnai

                          Pasiimk viltį, laisvę ir meilę

                          Ir gyvenk amžinai.

 

Krizių centro socialinės darbuotojos

Individualios priežiūros darbuotojos

Peržiūrėti visas

Kūčių vakaras ir antroji Kalėdų diena Krizių centre

Kūčios – tai šventė, kuri yra švenčiama Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24 d. vakare. Kūčios švenčiamos šeimos narių rate. Baudžiavos laikais ant Kūčių stalo būdavo 9 patiekalai, tik panaikinus baudžiavą tradicinis Kūčių stalas papilnėjo iki 12 patiekalų. Lietuviai nuo seno pirmiausia valgydavo  Kalėdaitį, o vėliau stengdavosi paragauti kiekvieno iš 12 patiekalų, nes tikėjo, kad tokiu atveju ateinančiais metais juos lydės sėkmė.

Kūčių vakarą Krizių centre prie stalo susėdo tik viena šeima, nes kitos šeimos išvyko švęsti pas savo artimuosius. Pasiruošimas vyko visą dieną, su darbuotojos pagalba pagamintas varškės desertas su želė gabaliukais,  mišrainė su pupelėmis, silkė su burokėliais, sėmeninė – suskaičiavome net 14 patiekalų. Visi susėdo prie stalo, sukalbėjo maldą, dalinosi Kalėdaičiu, stengėsi paragauti visų patiekalų. Didesniems sekėsi geriau, o jau mažieji visų patiekalų niekaip neįstengė paragauti. Pasikalbėjome apie Kūčių papročius, apie tai, kad Kūčios ir Kalėdos Aukštaitijoje, Dzūkijoje Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje švenčiamos panašiai ir skirtingai.

Krizių centro gyventojai pirmąją Kalėdų dieną buvo išvykę švęsti pas savo gimines ir artimuosius, todėl  sugrįžę  antros  Kalėdų dienos vakare vaikučiai rado Kalėdų senelio paliktas dovanas. Tai buvo džiaugsmo vaikučiams, o suaugusiems – gražus reginys stebint dovanų išpakavimą.

Krizių centro socialinės darbuotojos

Individualios priežiūros darbuotojos

Peržiūrėti visas

Ruošėmės gražiausioms metu šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms

Tai ne tik gražiausios, bet ir vaikų laukiamiausios metų šventės. Žinant, kaip senovėje lietuviai ruošdavosi, sutikdavo Kūčias ir Kalėdas, dabartinis pasiruošimas ir šventimas toli gražu ne toks. Anksčiau tai būdavo ne tik eglutės puošimas, bet buvo švarinami namai, kūnas (pirties ritualas), siela – laikomasi rimties, susikaupimo, pasninko. Eglutes puošdavo ne kaip dabar prekybos centruose pirktais masinės gamybos žaisliukais ir blizgučiais, eglutės būdavo natūralios, vietoj žaisliukų kabindavo obuolius, sausainius, saldainius.

Krizių centro gyventojai kartu su darbuotojais nuoširdžiai stengėsi pasiruošti šioms šventėms. Iš pagrindų tvarkė savo kambarius, bendras patalpas, pasigamino žaisliukų eglutei,  darė papuošimus luboms, pasidarė Advento vainikus, karpiniais puošė langus. Kas kaip mokėjo, taip prisidėjo, kad šios šventės būtų šiltos, jaukios ir gražios.

Krizių centro socialinės darbuotojos

 Individualios priežiūros darbuotojos

Peržiūrėti visas

Skip to content