Už lango lyja, vėliau šviečia saulė, vėl lyja. Visiškai neaišku, ką rengtis, kokią avalynę pasirinkti, imti skėčius ar ne… Štai taip prasidėjo mūsų diena, kada buvome suplanavę traukiniu vykti į Šiaulius. Didžiulio noro ir smalsumo vedami nepabūgome vėjuoto ir lietingo oro ir išsiruošėme į išvyką. Kai kurie iš mūsų pirmą kartą vyko traukiniu, todėl jautėme nerimą ir jaudulį, kur sėdėsime traukinyje, kaip reikės nusipirkti bilietą, ar nepavėluos į traukinį Austėja, kuri turi įlipti Papilės geležinkelio stotyje, ar Šiauliuose neišmaudys mūsų lietus. Dabar jau drąsiai galime pasakyti, kad viskas mums pasisekė puikiai!
Mėgavomės kelione traukiniu, juokavome, fotografavomės ir planavome, kur eisime pirmiausia, ar spėsime aplankyti visas numatytas lankytinas vietas. O į Šiaulius vykome, kad pamatytume vieną iš populiariausių turistinių objektų mieste – Geležinę lapę. Tai didžiausia gyvūno skulptūra, kurios svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metro, o plotis – 4,15 metro. Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje įdėta kapsulė su vario plokštelėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Pasigėrėję Geležine lape ėjome į Šiaulių universiteto biblioteką, kur 2015 metais buvo atidarytas kambarys, dekoruotas vien lietuviškais centais. Šio kambario įrengimui buvo panaudota daugiau nei 150 tūkstančių monetų. Įspūdinga, tiesa? Sienos, lubos ir baldai apklijuoti lietuviškų centų monetomis. Jomis padengtas ir ant sienos kabantis didžiulis Lietuvos žemėlapis.
Paskutinis išvykos akcentas – pietūs picerijoje. Kol laukėme kepamų picų, mėsainių, dalinomės dienos įspūdžiais, juokavome. O už lango tuo metu lijo…
Kupini neišdildomų įspūdžių, pavargę, bet laimingi važiavome traukiniu link namų ir jau planavome kitą kelionę.
Socialinio darbuotojo padėjėja Vilma Sutkienė
