Kelionės keičia požiūrį į gyvenimą, nuteikia pozityviai, atneša naujų emocijų, minčių, o malonios ir įspūdingos akimirkos lieka atmintyje labai ilgai. Liepos 13 d. Paramos šeimai centro Krizių centro paslaugų gavėjai išvyko į pažintinę kelionę po Žagarę. Šį miestelį daugelis žino dėl jame vykstančios Vyšnių šventės. O mes, siekdami ugdyti paslaugų gavėjų laisvalaikio organizavimo, kultūrinius ir bendravimo įgūdžius, nusprendėme aplankyti Žagarės dvarą, senosios Žagarės Bažnyčią, dolomito atodangą, susipažinti su pačiu miesteliu, jo istorija ir žymiais žmonėmis bei užkopti į Žvelgaičio piliakalnį.
Tik įžengusius į dvaro salę mus pasitiko ne tik maloni darbuotoja, bet ir kalbanti meška, kuri kvietė smagiai praleisti laiką. O laiką Žagarėje praleidome iš tiesų įspūdingai. Dvare įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai vertė mus aikčioti iš nuostabos ir nepakartojamo reginio. Didingi laiptai, baldai, šviestuvai bei kiti daiktai vertė pasijusti lyg būtume nusikėlę į gyvavusio dvaro laikmetį, net pasimatavome rūbus, kuriais tame amžiuje vilkėjo dvare gyvenę žmonės. Didžiausią įspūdį paslaugų gavėjams paliko įvairių gyvūnų iškamšų ekspozicija – nuo gulinčio medžioklinio šuns iki Afrikos buivolo. Vienus norėjosi paliesti, paglostyti, o kiti kėlė baimę. Eksponuojamos dramblio iltys buvo didesnės už mūsų trimetį centro gyventoją, kuriam labai patiko paspaudus mygtuką išgirsti įvairių gyvūnų ir paukščių garsus. Apžiūrėjus visus tris dvaro aukštus, norėjosi vėl iš naujo pradėti apžiūrą, tačiau mūsų laukė dar daug įspūdingų reginių. Aplankėme Žagarės atodangą – geologinį gamtos paveldo objektą, kuris byloja, kad prieš 360 milijonų metų šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. Svečiavomės be galo jaukiame „namo su puodais“ kieme, stabtelėjome prie raganų muziejaus. Šypsenas, juoką, šurmulį neilgam sustabdė apsilankymas Senosios Žagarės Bažnyčioje, kuri vertinga savo autentiška architektūra. Nusileidę į bažnyčios kriptą pamatėme stiklinį Barboros Žagarietės karstą. Neilgam surimtėję toliau tęsėme linksmą kelionę prie Žvelgaičio piliakalnio. Kopdami skaičiavome laiptukus, bet juokaudami „pametėme“ skaičių. Gražus reginys nuo piliakalnio prikaustė visų dėmesį, tačiau išalkę mažieji keliauninkai skubino užkandžiauti. Kelionę baigėme gražiame Žagarės gamtos kampelyje įsikūrusioje poilsiavietėje, kurioje norėjosi sėdėti iki vėlumos ir dalintis patirtais įspūdžiais.
Socialinė darbuotoja Viktorija, padėjėjos Virginija ir Vilma
