Ir netikėtai, ir lyg per greitai visus užklupo tikrasis ruduo. Kai temsta nespėjus net pavakarieniauti, kai langai apsitraukia rytine rasa, o prie batų prilimpa geltoni medžių lapai.
Taip pat netikėtai ir greitai atkeliavo ir kasmetinė, viso rajono gyventojų laukiama rudenėlio šventė. Kasmet vis kitokia. Pilna skanėstų, žmonių šurmulio, šokių ir linksmybių. Taip paskutinę rugsėjo dieną, sekmadienį, visi keliavome į Akmenę. Žinoma ne tuščiomis, visą savaitę prieš tai gerai paplušėję virtuvėje: pjaustėme, kūrėme, virėme, marinavome… Paskutinį vakarą eilė buvo atėjusi kepiniams, nuo kurių visi kambariai prisipildė jaukaus, rudeniško aromato. Visiems tą vakarą knietėjo nugnybti kampelį dar šilto pyrago. Apsirūpinę gėrybėmis atsidūrėme šventės vietoje.
Nevalia nepaminėti, kad sekmadienio rytas už lango nežadėjo nieko gero. O tai visus privertė nemenkai sunerimti. Tačiau tik pasiekus kelionės tikslą debesys prasisklaidė, pasirodžiusi saulė kiekvieną iš mūsų pasveikino apipildama spinduliais.
Na, o šventėje susirinkę prekeiviai pardavinėjo viską, ką tik buvo sugalvoję. Reikėtų pasigirti, kad šiais metais kaip niekad puikiai pasisekė parduoti savo gamintas gėrybes. Ar dėl įdėtos meilės, ar dėl plačių šypsenų, miestelėnai šluote nušlavė visas gėrybes nuo mūsų stalų.
Pirkėjams dalijome skrajutes su išsamia informacija apie vaikų globą ir įvaikinimą. Naudingos informacijos nebūna per daug, o kartais jos net trūksta. Skrajutės pagamintos vykdant projektą, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis. Jose pateikta svarbiausia informacija, galinti kai kuriuos žmones paskatinti pakeisti savo požiūrį ir pabandyti tapti globėjais (rūpintojais), įvaikintojais ar budinčiais globotojais.
Ruduo – nuostabus metas. Kai galima ilgiau mėgautis garuojančia arbata ir skanumynu, kad ir pirktu iš mūsų šventėje. Vėjas už lango tik primena, kaip gera turėti jaukius namus ir džiaugtis artimais žmonėmis…
Akmenės rajono paramos šeimai centro
socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai
