Rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Minint šią dieną sulaukiame daug sveikinimų. Jau tapo tradicija socialinio darbuotojo dieną paminėti išvykomis po Lietuvą. Paramos šeimai centro socialiniai darbuotojai profesinės šventės proga jau pabuvojo Biržuose, Anykščiuose, Pakruojyje, Kėdainiuose, Telšiuose.
Kadangi 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais, nes šiemet sukanka 800 metų, kai Žemaitijos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, išvyka organizuota būtent Žemaitijoje – vykome į Platelius.
Ankstyvą šeštadienio rytą visi darbuotojai susirinkę su nekantrumu laukė kelionės pradžios. Oras šiemet nelepino, bet nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Ir štai visi pakiliai nusiteikę pajudame link Platelių, į Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esantį Šaltojo karo muziejų. Ten mus pasitinka maloni gidė, kuri papasakoja apie vienintelę Europoje ekspoziciją, įrengtą viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie šaltąjį karą, kuris truko beveik penkis dešimtmečius. Ekspozicijoje pristatyta unikali vaizdinė ir grafinė medžiaga, kuri pasakoja apie buvusį visiškai slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą ir veikimo principus. Taip pat demonstruojami kovinių raketų ir kitos Šaltojo karo ginkluotės pavyzdžių maketai, autentiška to meto įranga, ginklai. Suformuotą militarizmo ekspoziciją taip pat sudaro nuotraukos, vaizdo projekcijos, įgarsinimas.
Pabuvoję 8 metrus po žeme, nusprendžiame pabūti virš žemės, tad aplankome ant Cidabro kalno esantį Siberijos apžvalgos bokštą. Iš bokšto matyti Platelių ir Beržoro ežerai, Siberijos pelkė, Beržoro kaimas, pietinė Platelių miesto dalis, Liepijų miškas. Vaizdai atsiveria nuostabūs, nes šiemet gamta ypatingai spalvinga.
Saugiai kojomis palietę žemę skubame į netoliese esančią kaimo turizmo sodybą, kur dalyvausime edukacinėje programoje – žemaičių paveldo pristatymas. Ten mus pasitinka žemaitiškais tautiniais rūbais apsirengę šeimininkai su muzikiniu maršu, duona ir druska. Pakviečia visus į vidų ir moko nuotaikingai pasisveikinti bei pagerinti sau nuotaiką – apsikabinti 10 kartų su skirtingais žmonėmis. Ir iš tiesų tai veikia – visų veiduose pasirodo šypsenos, girdėti ir vis garsėjantis juokas. Prie stalo mūsų laukai tikri žemaitiški valgiai. Norint paragauti patiekalų, tenka užsidirbti – laikyti žemaičių kalbos egzaminą ir dainuoti žemaitiškas dainas. Šeimininkės išmoko, kaip sukti kastinį – dirbame visi kartu. Nėra čia nei peilių, nei šakučių, tik medinis šaukštas ir servetėlė nusišluostyti rankas. Pasmaguriavę tikrais žemaitiškais skanumynais, einame pajudėti – šokame ratelius. Ir tuomet šeimininkės mus pasitinka su įvairiausiomis arbatžolėmis, moko, kaip pasirinkti tinkamiausią, ir tuomet skanaujame gardžiai kvepiančią arbatą.
Pasisėmę teigiamų emocijų ir žemaitiško užsispyrimo, toliau kibsime į darbus.
Laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo socialiniam
darbui pareigas Vaiva Spudulienė
