Akmenės rajono paramos šeimai centras

Vasaros stovykla „Aš galiu“

Jau ketvirti metai Akmenės rajone organizuojama vaikų vasaros stovykla „Aš galiu“ (be alkoholio, tabako, narkotikų, azartinių lošimų). Ji skirta 12–16 metų vaikams. Per ketverius stovyklos gyvavimo metus jau taip daug nuveikta ir patirta, tad teko gerai pasukti galvas, kur nuvykti ir ką įdomaus ir naujo pamatyti mūsų mažoje tėvynėje. Šiandien, rudeniui apgobus pečius ir mintis, trumpam nusikelkime į praėjusią vasarą. Tad apie viską nuo pradžių…

O pradžia, kaip ir visos pradžios, buvo nedrąsi ir pilna nepagrįstų baimių. Didelės vaikų akys, nežinant, ko tikėtis. Nepasitikėjimas savimi ir vien svetimi veidai aplink. Kaip smagu dabar, prisiminimais grįžtant atgal, matyti, kaip greitai viskas pasikeičia: ryte viename autobusiuke sėdint visiems svetimiems, vakare autobusiukas jau klegėjo nuo įspūdžių aptarimo ir naujų draugysčių. Ir būtent keliaujant į tos dienos taškus vykdavo smagiausi pokalbiai ir kūrėsi šilčiausi vasaros prisiminimai. Laiko tam buvo, kol pasiekėme Klaipėdą. O tiksliau – Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ten susipažinome su jūreivio specialybe ir jos specifika. Gavome unikalią galimybę išbandyti simuliacinį laivą. Galėjome jį valdyti! Tokia sėkmė pasitaiko tikrai ne kiekvienam. Simuliacinis laivo kapitono vairavimo mechanizmo modelis buvo toks tikroviškas! O kur dar užduotis „išplukdyti“ laivą pro jūros vartus į atvirus vandenis, kur bangos ir vėjas! Taip kai kurie vaikai ir auklėtojos suvokė turintys jūros ligą. Įsivaizduokite, kaip tikroviška viskas buvo. Po susikaupimo ir mokymų keliavome į vasaros sostinę Palangą, kur laukė maudynės, žaidimai parkuose ir kiti vasaros malonumai.

Aplankę pajūrį ir atgavę jėgas kitą dieną keliavome į Šiaulius. O tiksliau – į Šiaulių pasienio užkardą. Ten pasieniečiai parodė filmuką apie savo darbą. Valstybės sienos pažeidėjų gaudymas ir sulaikymas, kontrabanda, brakonieriavimas, naktiniai reidai ir įtempti momentai. Pamatėme ir prisilietėme prie specialios aprangos ir įrangos. Vyko demonstracinis pasirodymas su švelniakailiu keturkoju patruliu. Šuo parodė, kaip ieško draudžiamų medžiagų. Vyko viktorina ir turėjome šansą „pasimatuoti“ girtumą, o tiksliau užsidėti simuliacinius mokslininkų sukurtus „girtumo akinius“. Būdami su jais turėjome atlikti užduotis, kurias blaivia ir švaria galva turbūt atlikti būtų vieni juokai. Tačiau, kai vaizdas akyse liejasi, kūnas neklauso smegenų ir viską lydi pykinimas ir galvos svaigimas – užduotys buvo ne tokios lengvos. Tai puikiai atskleidžia, koks neadekvatus gali būti net protingiausio žmogaus elgesys, kai jis apsvaigęs.

Turbūt dar nespėjome užmiršti, koks alinantis karštis vargino liepos mėnesį, tad mes radome tobulą būdą atsigaivinti. Keliavome į ledo areną, kurioje spėjome ne tik linksmai pačiuožinėti, bet ir atsiminti, ką reiškia šąlanti nosis. Na, o kad pramogų nepasirodytų per mažai, stovyklautojų laukė slapta staigmena – milžiniškas batutų parkas. Jame ir atidavėme paskutines likusias tos dienos jėgas.

Po pramoginės dienos ėjo apsilankymas reabilitacijos centre „Agapao“. Pagrindinis reabilitacijos bendruomenės tikslas – padėti žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų, ir integruoti juos į socialų gyvenimą. Ten darbus, šeimas, socialinį statusą ir visą gyvenimą praradę vyrai pasakojo savo istorijas. Jie buvo atviri ir nuoširdūs. Rimti, gyvenimo kančių ir liūdesio pilni jų veidai pasakojo, kaip kiekvienam atrodė, kad bet kurią akimirką gali išbristi iš užburto rato ir atsipeikėji tik viską praradęs ir būdamas pačiame dugne. O pasiekus patį dugną yra tik vienas kelias – į viršų, aukštyn. Tad kiekvienam sutiktam to ir linkime.

Dienai ir mintims praskaidrinti vykome į Platelius. Kadangi susitikimas buvo tikrai sunkus ir slegiantis, autobusiuke visi turėjome laiko ir vietos apmąstymams ir minčių sudėliojimui į stalčiukus. Na, o Plateliuose visų mūsų laukė edukacija ir blynų kepimo pamoka. Kepdami ir skanaudami mielinius blynus išgirdome daugybę gastronominių istorijų, kaip gi valgė senovės lietuviai. Pasirodo, blynai buvo itin retai ant stalo sutinkamas skanėstas. Pamatėme ir senovinius virtuvinius rakandus, kurie dabar atrodo gremėzdiški ir itin nepraktiški. Tačiau tai tik įrodo, kokios atkaklios ir kantrios šeimininkės sukdavosi senovės lietuvių virtuvėse, stengdamosi pagaminti gomurį maloninančius patiekalus. Paskanavę galėjome ramiai sau keliauti mėgautis Platelių ežero skaidriu ir gaivinančiu vandeniu. Popietės saulėje rengėme pikniką, su visais jam būdingais privalumais: laužo kūrenimas ir dešrelių kepimas, badmintono turnyrai, petankė, saulės vonios ir vandens purslai.

Toliau kelionę po Lietuvą tęsė apsilankymas Biržų krašte. Grožėjomės karstiniais ežerais ir peizažu nuo kone gražiausio Lietuvoje – Kirkilų apžvalgos bokšto. Lankėmės Kirkilų pramogų parke. Jis ypatingas ne tik pramogų gausa, bet ir savo įkūrėjais. Du broliai, sukūrę pramogų parkus net keliose Lietuvos vietose, kasmet geraširdiškai dovanoja mums pramogas juose. Šis Kirkilų parkas ne išimtis. Jame lankėmės iliuzijų name, kur realybė susimaišė su miražais. Nedrąsiai žengėme į siaubo namą, kuriame net rimčiausiems linko kojos ir drebėjo rankos. Adrenaliną sklaidėme lauko pramogose: tiras, mini golfas, šaudymas iš lanko, batutai. O galiausiai širdeles nuraminome glostydami minkštučius mielus triušiukus, kurie parke puikiai sau gyvena ir kelia visiems šypsenas. Neliko neaplankyta ir didinga Biržų pilis bei jos apylinkės.

Kelionių savaitę užbaigėme Šiauliuose. Ten susitikome su Šiaulių rajono policijos pareigūnais. Uniformuoti ir pasitempę specialistai pasakojo apie žalingų įpročių žalą ir liūdnas pasekmes. Žiūrėjome vaizdo medžiagą apie tai, koks vis dėlto silpnas ir paveikus yra žmogaus protas. Ir kaip savo neracionaliu elgesiu galima prisišaukti ne tik problemas, bet ir patekti į vietą, iš kurios taip lengvai neištrūksi. Stovyklos paaugliai buvo supažindinti su gresiančiomis atsakomybėmis ir baudomis. Kadangi susitikimas vyko abiem pusėms geranoriškai bendradarbiaujant – išėjome gavę dovanų. Reikia labai tikėtis, kad susitikimai su pareigūnais visada bus tik tokio pobūdžio.

Na, o savaitę užbaigėme su trenksmu. Stovyklautojai dalyvavo ankstesnių stovyklų metu visų dalyvių itin pamėgtose „Linksmosiose karinėse pratybose“. Karinė apranga, komandų sudarymas, veido dažymas, strategija, kovinė parengtis. Užduotys ir sužeistų draugų gelbėjimo operacijos. Miške skambėjo juokas, ore tvyrojo konkurencija ir net medžiai matė vienybę ir tikras užsimezgusias draugystes. Pratybų rezultatus ir linksmiausius momentus aptarėme prie mėsainiais ir bulvytėmis nukrautų stalų. Nes juk nusipelnėme!

Apibendrinant peršasi tik viena išvada – vasara be nuotykių – ne vasara. O šie vaikai juos sėmė pilnomis saujomis. Tiek aplankytų vietų, tiek smagių akimirkų, naujų pažinimų ir svarbiausia – puikios kompanijos. Tad nenuostabu, kad atsisveikinant vaikų akyse ne tik žibėjo ašaros, bet ir troškimas, galbūt kitais metais vėl susitiksim ir nuveiksim ką nors pašėlusio?

 

 Soc. darb. padėjėjos Daiva ir Renata

Peržiūrėti visas

Skip to content