Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvūnų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį, todėl ne veltui dvi pirmos lapkričio dienos- mirusiųjų pagerbimo, bei žvakučių kapinėse degimo dienos. Senovėje vėlinių nors šventės pradžia nebuvo pastovi- lapkričio17, sausio 1, ar sausio 14 dienos.
Krizių centro gyventojai buvo nuėję į senas, jau nebeveikiančias kaimo kapinaites, kuriuose palaidotų žmonių vėlės laukė, kad jas sušildytų gyvo žmogaus uždegta žvakutė. Daugelyje kapų nežinome kas ten palaidota, koks tai žmogus, bet tai jau nesvarbu, nes kiekvieno žmogaus gyvybė svarbi, kiekvienas žmogus į žemę ateina su tam tikra misija. Tie žmonės tą misiją jau atliko.
Krizių centras
