2025 m. liepos 1 d. įvyko savipagalbos grupės susitikimas, kuriame mamos susitiko kartu su savo paaugliais vaikais. Šis susitikimas buvo skirtas itin aktualiai temai – kaip efektyviai ir prasmingai bendrauti tarp kartų: tėvams su paaugliais ir paaugliams su tėvais.
Susitikimo pradžioje dalijomės savo patirtimis, iššūkiais ir sėkmės istorijomis. Mamos atviriau kalbėjo apie tai, su kokiais sunkumais susiduria bandydamos suprasti savo paauglius – dažnai užsidariusius, emocingus ir ieškančius savęs. Paaugliai buvo nedrąsūs – jiems buvo sunkiau išreikšti savo jausmus, dažnai lydimus nesupratimo, kontrolės ar dėmesio stokos jausmo iš tėvų pusės.
Diskusijos metu skatinau tiek tėvus, tiek vaikus ieškoti ne kaltų, o sprendimų. Kalbėjome apie aktyvų klausymą, kantrybės svarbą, aiškaus ribų nustatymo ir abipusės pagarbos reikšmę. Pabrėžiau, kad dažnai ne žodžiai, o tonas, kūno kalba ir nuoširdus domėjimasis vienas kitu tampa tiltu, jungiančiu du skirtingus pasaulius – tėvų ir vaikų.
Susitikimo pabaigoje visi kartu žiūrėjome filmuką „Angelas, velnio vaikas“, kuris tapo puikiu įvadu į tolimesnę diskusiją. Filmas atspindėjo sudėtingą tėvų ir vaikų santykių dinamiką, vidinius prieštaravimus bei emocinį atitolimą, kuris gali atsirasti net ir mylinčiose šeimose. Po peržiūros aptarėme, kaip filmo situacijos atspindi dalyvių asmenines patirtis, kas buvo netikėta ar sukėlė stiprias emocijas, ir kokias pamokas galima pritaikyti realiame gyvenime.
Šis susitikimas dar kartą priminė, kad atviras, pagarbus bendravimas – tai procesas, kuriame svarbiausia yra noras girdėti ir būti išgirstam.
Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis,
Asta Skiriuvienė
