Tirpsta sniegas – džiūsta smėlis.
Pumpurai – žali žali.
Rieda margas vežimėlis.
Veža kiškiai iš toli
Seną pasakų Velykę.
O raistely pempės klykia.
Lydi pempės visą kelią:
-Kur tu, pasakų senele?
Į Varėną?.. Trakiškius?..
Kur taip ragini kiškius?
Kam veži tiek pyragaičių,
Tiek margučių velykaičių?
Pasakyta – padaryta.
Vėjas gairina takus.
Kaip vaikai ankstyvą rytą
Stumia kiškiai ratukus.
Veža kiškiai mums Velykę.
O raistely pempės klykia.
(Martynas Vainilaitis)
Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, papuoštų medžio šakelių. Velykų ir Atvelykio šventės yra išlaikiusios nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežinome ir neprisimename, o būtent tradicijų prasmės ir simbolika suteikia šventėms ypatingos nuotaikos.
Daugiausiai dėmesio moterys, besiruošiančios Velykoms, skyrė patalpų puošybai: buvo papuoštos palangės ir stalai bei lietuviškais akcentais papuošti langai. Tiek Krizių centro gyventojai, tiek darbuotojai stengėsi įnešti kažką nuo savęs.
Vieni puošė šakeles, beveik visos margino kiaušinius įvairia technika – ir senovine (tai margučių dažymas svogūnų lukštais), ir naujesne (įvairiais lipdukais ir dažais). Krizių centro gyventojams buvo aiškinama, kokia svarbi yra ši šventė mūsų šaliai ir tautai.
Išaušus Velykų rytui visi buvo smagiai nusiteikę, ypač mažieji gyventojai.
Atėjus Atvelykiui gyventojai pasidžiaugė likusiais margintais kiaušiniais, kuriuos žada užkasti į žemę ir taip atiduoti duoklę motinai žemei.
Daugelį šventės momentų matysite mūsų nuotraukose – malonių akimirkų jums žiūrint.
Krizių centro darbuotojai ir gyventojai linki visiems gerų ir sėkmingų darbų ateityje! Visus su praėjusiomis šv. Velykomis ir Atvelykio švente!
Krizių centro darbuotojos:
Soc. darbuotoja Viktorija Š.
Soc. darbuotoja Nijolė N.
Soc. darbuotojo padėjėjos: Virginija J.
Alina Z.
Daiva R.
Judita D.
