Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo… Ausyse skamba romantiška melodija, o už lango vaizdas labai skiriasi nuo eiliuoto teksto. Šlapia, šalta, žaidimai ir veiklos lauke išnyko kaip paskutiniai geltoni medžių lapai. Kol sulauksime žiemos snaigių ir pramogų statant sniego pilis lauke, reikia susigalvoti įdomios veiklos viduje.
O šiuolaikiniam jaunimui įdomu tai, kas autentiška ir seniai užmiršta. Tad supažindinau centro vaikus su vėlimu. Prieš praktiką buvo šiek tiek teorijos, kas ta vilna ir su kuo ji naudojama, iš kur ir kaip išgaunama. Na o tada ėmėmės darbo. Buvo ir kantrybės testo neišlaikiusių. Kai kuriems teko ir adatų aštrius dantukus pajusti. Tačiau kantriausi ir kruopščiausi jau pirmą dieną mėgavosi savo darbo vaisiais. Pavyko nusivelti po gėlės žiedą. Juos sujungę, pasipuošėme centro patalpas. Pramokę vėlimo amato, prieš Helovino šventę nusivėlėme ir minkštų, švelnių moliūgų krūvelę. Tad jei lauke nemiela, susikuriame pramogas viduje.
Individualios priežiūros darbuotoja Daiva Ragauskienė
