Atsisveikinome su vasara
„ – Jau baigėsi vasara, – nenuorama vėjas kiekvienam sutiktam paslaptingai kuždėjo, – Jau atėjo rugsėjis, mokslo metų pradžia, nešantis idėjas, atradimus ir žinias…“
Akmenės šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai) šiltas vasaros dienas palydėjo dalyvaudami IVIDU organizuotose vasaros palydėtuvėse. Pirmiausia Akmenės kultūros namuose žiūrėjome spektaklį „Giriose mariose“, pagal pasaką „Eglė žalčių karalienė“, po to stebėjome petankės turnyrą. Miesto aikštėje džiaugėmės smagiomis pramogomis vaikams, didžiausiu putų šou, dalyvavome jaunimo centre IVIDU vykusiame kino vakare.
Individualios priežiūros darbuotoja Svetlana
Vieni darbai veja kitus darbus
Pavasarį sodiname, laistome, ravime, o vėliau ateina tas metas, kai ragaujame ir džiaugiamės gėrybių nauda ir skoniu, visi kartu vakarais ruošiame atsargas žiemai. Vasarą – pramogos. Mes atsipalaidavę, bet gamtos dovanos kviečia prie darbų. Vasara mus lepina ne tik gražiais orais, bet ir įvairiomis gėrybėmis. Močiučių jau esame išmokyti ruoštis žiemos sezonui – uogienes, kompotus, kuriuos skanaujame šaltuoju metu laiku. Nenuostabu, kad ir mes savo rūpintinę mokėme iš gausaus derliaus gaminti slyvų, obuolių uogienes ir kompotą. Taip pat vienas iš seniausių gėrimų yra arbata, kuri mums suteikia malonų kvapą ir jaukumo jausmą. Mes kartu su rūpintine taip pat ruošėme ir džiovinome mėtų, melisų, žemuogių arbatas, kurias žiemą gersime su medumi. Namų puošybai, atvirukų gamybai prisidžiovinome įvairiausių lapų, eidami pasivaikščioti parsinešėme smilgų, kankorėžių. Už savo darže augintus vaisius, daržoves, prieskonius norime padėkoti močiutei iš Kivylių kaimo, kuri juos mums padovanojo.
Mes mokomės marinuoti ir konservuoti. Prasidėjus gausiam daržovių derliui, daugelis ne tik mėgaujasi šviežiomis gėrybėmis, bet ir dalis jų šaldoma, džiovinama arba marinuojama. Konservuotos daržovės tikrai pravers atšalus orams, be to padės sutaupyti ir „prisiminti“ vasarą. Agurkus ir pomidorus auginome balkone, kad užaugintume skanų derlių, mes juos prižiūrėjome ir laistėme, o dabar išėjus į balkoną belieka tik nuskinti ir ragauti. Mokėmės marinuoti daržoves ir virėme gardžius obuolių ir slyvų kompotus. Sužinojome, kad konservuotos daržovės tiks kaip garnyras prie mėsos patiekalų arba naudosime kaip greitą „paruoštuką“ verdant sriubas bei troškinius. Mergaitė Agnė interneto platybėse rado daug skanių receptų, pati sužinojo ir kitiems primena, kad konservuojant daržoves svarbu būti itin atidiems – netinkamai paruošti konservai gali ne tik sugesti, bet ir stipriai apnuodyti žmogaus organizmą.
Naujosios Akmenės šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai) ir darbuotojai dalyvauja tvarumo akcijoje „Tausojame gamtą“ ir kviečia prisijungti ir tęsti tvarumo akciją, kuri vykdoma visoje Lietuvoje. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ vykdo tvarumo akciją „Tausojame gamtą“. „Maisto banko“ akcijos metu maisto perdirbimo virtuvei renkami 0,5 l talpos stiklainiai, kurie bus pripildomi savanorių pagamintais patiekalais ir išdalinti maisto stokojantiems žmonėms. Mes šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai), darbuotojai surinkome ir perdavėme 50 vienetų stiklainių „Maisto bankui“.
Socialinė darbuotoja Jovita, individualios priežiūros darbuotojos Danguolė, Liudmila, Kristina
Susitikimas
Šiandien, kai daug kalbama ir diskutuojama apie institucinės globos pertvarką ir paslaugų teikimą bendruomenėse, girdime daug nuomonių, komentarų, vertinimų ir klausimų, susijusių su pertvarkos eiga. Vieni kritikuoja dėl nepasirengimo, atrodo, kad pokyčiai vyksta pernelyg lėtai, bet turime pripažinti, kad ir kaip sunkiai, tačiau po truputį judame į priekį. Š. m. rugsėjo 5 dieną Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinės darbuotojos, darbui su šeima, dirbančios Ventos seniūnijoje, Asta Kiudulienė, Gitana Griciuvienė ir atvejo vadybininkė Aušra Byčienė Ventoje esančioms bendruomenėms (Purvių, Paeglesių ir Ventos miesto) pristatė socialinio darbo su šeimomis teikiamas paslaugas ir atvejo vadybos taikymą.
Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Socialinio darbuotojo darbui su šeima pagrindinis tikslas – tirti socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų socialinę aplinką, planuoti ir teikti socialinę priežiūrą šeimoms. Specialistės, susitikusios su bendruomenių nariais, aptarė aktualius klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, vaiko teisių pažeidimais, ir kaip bendruomenės nariams tinkamai reaguoti, kai stebimas galimas vaiko teisių pažeidimas. Socialiniame darbe darbuotojams neretai tenka susidurti su agresyviais ir priešiškai nusiteikusiais klientais, kurie kartais turimą pyktį nesąmoningai nukreipia į aplinką ar darbuotoją. Specialistės į susitikimus su bendruomenėmis atvyko pasiruošusios lankstinukus apie teikiamas socialines paslaugas nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms ir atvejo vadybos taikymą mūsų rajone. Susitikimų metu taip pat buvo aptarti ir kiti bendruomenei aktualūs klausimai, susiję su Ventos bendruomene. Specialistės labai džiaugėsi, kad bendruomenės nariai neliko abejingi ir į atvyko susitikimus su specialistėmis.
Socialinės darbuotojos darbui su šeima
Asta Kiudulienė
Gitana Griciuvienė
Atvejo vadybininkė Aušra Byčienė
Protėvių amatas atgimęs vaikų rankelėse
Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Legendos liudija, kad kažkada seniai seniai pirmas veltas kilimas atsirado Nojaus laive. Avys, plaukusios šiame laive, buvo suvarytos į labai mažus gardus. Nuo jų šonų vilnos krito ant grindų, drėko, buvo trypiamos ir vėlėsi po kanopomis. Kai avys paliko laivą, ant grindų liko gulėti šiltas vilnonis kilimas.
Šeiminių namų globotiniai (rūpintiniai) sekmadienio popietę išbandė savo rankomis prisiliesti prie senovės amatų. Šios mažosios rankutės susipažino su šlapios vilnos vėlimu. Vaikai mokėsi gaminti knygos skirtuką, patys dėliojo vilną mažais kuokšteliais, šlapino muilo burbuluose, švelniai glostė, susuktą ritinėlį ritinėjo pirmyn atgal, kad vilna sukibtų. Džiaugsmas buvo stebėti, kaip susilieja maži vilnos gabalėliai ir gimsta įvairūs raštai. Rezultatas nustebino: knygos skirtuką padekoravome karoliukais. Ir mūsų darbeliai buvo užbaigti. Už mokymus, prisilietimą prie vilnos norime padėkoti tautodailininkei Vilijai Narutavičienei.
Individualios priežiūros darbuotoja Kristina
Konservavome ir raugėme agurkus
Šviežiais agurkais galime mėgautis visą vasarą. O kitu metų laiku valgome juos raugintus ir konservuotus. Rauginti agurkai – tai viena sveikiausių daržovių žmogaus organizmui. Mūsų krizių centro paslaugų gavėjai priskynė pačių užaugintų agurkų ir suskubo juos raugti ir konservuoti žiemai. Į darbus kibo visi – dideli ir maži: kas skynė, kas plovė, kas į stiklainius dėjo. Buvo ir tokių smaližių, kurie ragavo iš karto. Visi džiaugėsi padarytais darbais, o raugintus agurkus jau skanavo po kelių dienų. Vaikai labai mėgsta graužti šviežius agurkus ir savo pačių pagamintas salotas. O konservuotus –ragausime žiemą. Pasibaigus derliui, daigus nurovėme ir išvežėme.
Individualios priežiūros darbuotojos
Virginija ir Judita
STOVYKLA ,,AŠ GALIU“ 2024
Metus galima skaičiuoti pagal tai, kaip greitai pro šalį praskrido vasara. Ir dabar, rudeniui kvėpuojant į nugarą, belieka pasidžiaugti nuveiktais darbais.
Atrodo, ką tik organizavome pirmą tokią prevencinę-pramoginę stovyklą ,,Aš Galiu“ apie gyvenimą be alkoholio, azartinių lošimų, tabako ir narkotikų, o šią vasarą ji buvo jau septinta. Žinia ir mintis apie ją pasklidusi jau seniai. Tad paskelbus registraciją, vietos užsipildė per valandą! Beliko tik įgyvendinti planus ir puikiai praleisti laiką!
Tad keliaujame į gražiausius ir įdomiausius Lietuvos miestelius ir vietas!
Anykščiai jau kuris laikas išgyvena savo renesansą, tad šią kelionę pradėjome nuo ekstremalios miestelio atrakcijos – vasaros rogučių ant Kalitos kalno. Medžių viršūnes tyrinėjome lajų take, o pėdų jautrumą išbandėme basų kojų take. Taip pat apžiūrėjome įspūdingas medines skulptūras ir, žinoma, stebėjomės aukščiausia – ji net įtraukta į Gineso rekordų knygą. Vasaros kelionės smagios ir tuo, kad pasistiprinti galima iškylaujant lauke! Tad kone kasdien taip ir darydavome.
Kitas taškas Lietuvos žemėlapyje buvo Šiauliai. Policijos pareigūnai skaitė paskaitą apie vaikų ir paauglių atsakomybes rūkant, vartojant svaigalus. Po rimtų pokalbių kelias vedė į batutų parką. Čia išsikratėme iš galvos neigiamas mintis ir baimes. Dieną vainikavo apsilankymas Papilės žirgyne „Delta“. Jo šeimininkė pasakojo, kaip yra prižiūrimi žirgai, rodė ir mokė juos balnoti. Na, o tada beliko išmėginti, ar tvirtas tas balnas. Tad būta ir jodinėjimų.
Na ir kaip praeis vasara neaplankant Platelių Nacionalinio parko direkcijos? Edukacijoje klausėmės pasakojimų apie žemaitiškus patiekalus, apie senovės žemaičių valgymo tradicijas ir ypatumus. Po tokių „skanių“ pasakojimų beliko tik patiems kažką pasigaminti. Tad savo rankomis formavome bandeles, jas krosnyje kepėme ir aišku mėgavomės savo darbo vaisiais. Likusią vasaros dieną, kaip ir priklauso būnant Plateliuose, leidome prie ežero. Žaidėme badmintoną, tinklinį, petankę, kepėme dešreles ir pilnomis saujomis mėgavomės vasaros džiaugsmais.
Būtų didelė nuodėmė nenukeliauti į visų taip mėgstamą pajūrį ir jo apylinkes. Tad vieną saulėtą vasaros rytą visi linksmai nusiteikę, su dainomis ir žaidimais patraukėme į Kretingą. Kretingos dvaro muziejuje pasivaikščiojome ir patraukėme į saldainių gaminimo edukaciją. Buvo pasakojama ir rodoma, kaip gaminama karamelė. Leido patiems išsirinkti spalvas, skonius. Tada net patiems minkyti ir formuoti. Gavosi labai gražūs ir skanūs, pasakiški karamelės saldainiai.
Galvoms besisukant nuo saldumynų, keliavome į Palangą. Aplankę pasakų parką ir paklausę pasakų, keliavome ant Palangos tilto, kur atsivėrė Baltijos jūra, su savo baltomis bangų keteromis ir susiliejančiu horizontu. Nepraleidome galimybės ir pasivaikščioti po vasaros sostinės pagrindinę gatvę, kur mėgavomės pramogomis ir ledais.
Šiauliai šį kartą nustebino pramogų ir edukacijų gausa, tad buvo ir vėl aplankyti. Keliavome pas pasienio užkardos pareigūnus. Buvo parodytas filmas apie realius kasdienius ir išskirtinius pareigūnų darbo įvykius. Klausėmės, kaip gaudomi, randami ir sulaikomi asmenys, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną. Savo akimis matėme keturkojį pareigūną, kuris demonstravo, kaip išmokytas rasti narkotines medžiagas. Išsižioję klausėmės, kaip elgtis pasiklydus ir ką daryti, jei miško viduryje susidurtume su tarnybiniu šunimi. Prisiklausę įdomių istorijų, keliavome į gaisrinės muziejų. Gaisrininkai skyrė savo laiką ir pasakojo mums apie senovines gaisro gesinimo priemones ir mašinas. Rodė ir šiuolaikines. Aprodė amuniciją, net davė pasimatuoti spec.aprangą. Visi, kas norėjo ir sugebėjo, galėjo bandyti išlaikyti gesinimo šlangą su purškiančiu vandeniu. Buvo labai sunku!
Lyg dienos įspūdžių būtų mažai, dienos užsiėmimus vainikavo ,,Linksmosios karinės pratybos“ su tradicine karine koše. Dienos aptarimas vyko ,,Hesburger“ užkandinėje, kur visi pelnytai mėgavosi mėsainiais, bulvytėmis ir dalijosi patirtomis emocijomis.
Stovykla, prasidėjusi droviai ir ramiai, baigėsi su naujų draugų klegesiu ir bendromis nuotraukomis. Kurios tamsų, šaltą žiemos vakarą tik dar kartą primins, kokia smagi buvo spalvota mūsų vasarėlė.
Individualios priežiūros darbuotojos Daiva ir Renata