Akmenės rajono paramos šeimai centras

Vasaros stovykla „Aš galiu“

Jau ketvirti metai Akmenės rajone organizuojama vaikų vasaros stovykla „Aš galiu“ (be alkoholio, tabako, narkotikų, azartinių lošimų). Ji skirta 12–16 metų vaikams. Per ketverius stovyklos gyvavimo metus jau taip daug nuveikta ir patirta, tad teko gerai pasukti galvas, kur nuvykti ir ką įdomaus ir naujo pamatyti mūsų mažoje tėvynėje. Šiandien, rudeniui apgobus pečius ir mintis, trumpam nusikelkime į praėjusią vasarą. Tad apie viską nuo pradžių…

O pradžia, kaip ir visos pradžios, buvo nedrąsi ir pilna nepagrįstų baimių. Didelės vaikų akys, nežinant, ko tikėtis. Nepasitikėjimas savimi ir vien svetimi veidai aplink. Kaip smagu dabar, prisiminimais grįžtant atgal, matyti, kaip greitai viskas pasikeičia: ryte viename autobusiuke sėdint visiems svetimiems, vakare autobusiukas jau klegėjo nuo įspūdžių aptarimo ir naujų draugysčių. Ir būtent keliaujant į tos dienos taškus vykdavo smagiausi pokalbiai ir kūrėsi šilčiausi vasaros prisiminimai. Laiko tam buvo, kol pasiekėme Klaipėdą. O tiksliau – Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ten susipažinome su jūreivio specialybe ir jos specifika. Gavome unikalią galimybę išbandyti simuliacinį laivą. Galėjome jį valdyti! Tokia sėkmė pasitaiko tikrai ne kiekvienam. Simuliacinis laivo kapitono vairavimo mechanizmo modelis buvo toks tikroviškas! O kur dar užduotis „išplukdyti“ laivą pro jūros vartus į atvirus vandenis, kur bangos ir vėjas! Taip kai kurie vaikai ir auklėtojos suvokė turintys jūros ligą. Įsivaizduokite, kaip tikroviška viskas buvo. Po susikaupimo ir mokymų keliavome į vasaros sostinę Palangą, kur laukė maudynės, žaidimai parkuose ir kiti vasaros malonumai.

Aplankę pajūrį ir atgavę jėgas kitą dieną keliavome į Šiaulius. O tiksliau – į Šiaulių pasienio užkardą. Ten pasieniečiai parodė filmuką apie savo darbą. Valstybės sienos pažeidėjų gaudymas ir sulaikymas, kontrabanda, brakonieriavimas, naktiniai reidai ir įtempti momentai. Pamatėme ir prisilietėme prie specialios aprangos ir įrangos. Vyko demonstracinis pasirodymas su švelniakailiu keturkoju patruliu. Šuo parodė, kaip ieško draudžiamų medžiagų. Vyko viktorina ir turėjome šansą „pasimatuoti“ girtumą, o tiksliau užsidėti simuliacinius mokslininkų sukurtus „girtumo akinius“. Būdami su jais turėjome atlikti užduotis, kurias blaivia ir švaria galva turbūt atlikti būtų vieni juokai. Tačiau, kai vaizdas akyse liejasi, kūnas neklauso smegenų ir viską lydi pykinimas ir galvos svaigimas – užduotys buvo ne tokios lengvos. Tai puikiai atskleidžia, koks neadekvatus gali būti net protingiausio žmogaus elgesys, kai jis apsvaigęs.

Turbūt dar nespėjome užmiršti, koks alinantis karštis vargino liepos mėnesį, tad mes radome tobulą būdą atsigaivinti. Keliavome į ledo areną, kurioje spėjome ne tik linksmai pačiuožinėti, bet ir atsiminti, ką reiškia šąlanti nosis. Na, o kad pramogų nepasirodytų per mažai, stovyklautojų laukė slapta staigmena – milžiniškas batutų parkas. Jame ir atidavėme paskutines likusias tos dienos jėgas.

Po pramoginės dienos ėjo apsilankymas reabilitacijos centre „Agapao“. Pagrindinis reabilitacijos bendruomenės tikslas – padėti žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų, ir integruoti juos į socialų gyvenimą. Ten darbus, šeimas, socialinį statusą ir visą gyvenimą praradę vyrai pasakojo savo istorijas. Jie buvo atviri ir nuoširdūs. Rimti, gyvenimo kančių ir liūdesio pilni jų veidai pasakojo, kaip kiekvienam atrodė, kad bet kurią akimirką gali išbristi iš užburto rato ir atsipeikėji tik viską praradęs ir būdamas pačiame dugne. O pasiekus patį dugną yra tik vienas kelias – į viršų, aukštyn. Tad kiekvienam sutiktam to ir linkime.

Dienai ir mintims praskaidrinti vykome į Platelius. Kadangi susitikimas buvo tikrai sunkus ir slegiantis, autobusiuke visi turėjome laiko ir vietos apmąstymams ir minčių sudėliojimui į stalčiukus. Na, o Plateliuose visų mūsų laukė edukacija ir blynų kepimo pamoka. Kepdami ir skanaudami mielinius blynus išgirdome daugybę gastronominių istorijų, kaip gi valgė senovės lietuviai. Pasirodo, blynai buvo itin retai ant stalo sutinkamas skanėstas. Pamatėme ir senovinius virtuvinius rakandus, kurie dabar atrodo gremėzdiški ir itin nepraktiški. Tačiau tai tik įrodo, kokios atkaklios ir kantrios šeimininkės sukdavosi senovės lietuvių virtuvėse, stengdamosi pagaminti gomurį maloninančius patiekalus. Paskanavę galėjome ramiai sau keliauti mėgautis Platelių ežero skaidriu ir gaivinančiu vandeniu. Popietės saulėje rengėme pikniką, su visais jam būdingais privalumais: laužo kūrenimas ir dešrelių kepimas, badmintono turnyrai, petankė, saulės vonios ir vandens purslai.

Toliau kelionę po Lietuvą tęsė apsilankymas Biržų krašte. Grožėjomės karstiniais ežerais ir peizažu nuo kone gražiausio Lietuvoje – Kirkilų apžvalgos bokšto. Lankėmės Kirkilų pramogų parke. Jis ypatingas ne tik pramogų gausa, bet ir savo įkūrėjais. Du broliai, sukūrę pramogų parkus net keliose Lietuvos vietose, kasmet geraširdiškai dovanoja mums pramogas juose. Šis Kirkilų parkas ne išimtis. Jame lankėmės iliuzijų name, kur realybė susimaišė su miražais. Nedrąsiai žengėme į siaubo namą, kuriame net rimčiausiems linko kojos ir drebėjo rankos. Adrenaliną sklaidėme lauko pramogose: tiras, mini golfas, šaudymas iš lanko, batutai. O galiausiai širdeles nuraminome glostydami minkštučius mielus triušiukus, kurie parke puikiai sau gyvena ir kelia visiems šypsenas. Neliko neaplankyta ir didinga Biržų pilis bei jos apylinkės.

Kelionių savaitę užbaigėme Šiauliuose. Ten susitikome su Šiaulių rajono policijos pareigūnais. Uniformuoti ir pasitempę specialistai pasakojo apie žalingų įpročių žalą ir liūdnas pasekmes. Žiūrėjome vaizdo medžiagą apie tai, koks vis dėlto silpnas ir paveikus yra žmogaus protas. Ir kaip savo neracionaliu elgesiu galima prisišaukti ne tik problemas, bet ir patekti į vietą, iš kurios taip lengvai neištrūksi. Stovyklos paaugliai buvo supažindinti su gresiančiomis atsakomybėmis ir baudomis. Kadangi susitikimas vyko abiem pusėms geranoriškai bendradarbiaujant – išėjome gavę dovanų. Reikia labai tikėtis, kad susitikimai su pareigūnais visada bus tik tokio pobūdžio.

Na, o savaitę užbaigėme su trenksmu. Stovyklautojai dalyvavo ankstesnių stovyklų metu visų dalyvių itin pamėgtose „Linksmosiose karinėse pratybose“. Karinė apranga, komandų sudarymas, veido dažymas, strategija, kovinė parengtis. Užduotys ir sužeistų draugų gelbėjimo operacijos. Miške skambėjo juokas, ore tvyrojo konkurencija ir net medžiai matė vienybę ir tikras užsimezgusias draugystes. Pratybų rezultatus ir linksmiausius momentus aptarėme prie mėsainiais ir bulvytėmis nukrautų stalų. Nes juk nusipelnėme!

Apibendrinant peršasi tik viena išvada – vasara be nuotykių – ne vasara. O šie vaikai juos sėmė pilnomis saujomis. Tiek aplankytų vietų, tiek smagių akimirkų, naujų pažinimų ir svarbiausia – puikios kompanijos. Tad nenuostabu, kad atsisveikinant vaikų akyse ne tik žibėjo ašaros, bet ir troškimas, galbūt kitais metais vėl susitiksim ir nuveiksim ką nors pašėlusio?

 

 Soc. darb. padėjėjos Daiva ir Renata

Peržiūrėti visas

Lankėmės Menčių klinčių karjere

Saulėtą penktadienio popietę vykome į Menčių klinčių karjerą, kur mus pasitiko ir mielai sutiko pabūti ekskursijos gide AB „Naujasis kalcitas“ gamybos kontrolės laboratorijos vadovė Alma Jaraminienė. Ji mums papasakojo, kad Akmenės krašto istorija prasidėjo daugiau kaip prieš 250 milijonų metų. Karjere randama klintis susidarė iš vandens telkinyje gyvenusių moliuskų ir žuvų liekanų. Mus sužavėjo Menčių klinčių karjero aukštis, kuris siekė net 21 metrą, ir ta technika, su kuria išgaunami didžiuliai kiekiai iškasenų. Gigantiškas žingsniuojantis ekskavatorius sveria net 720 tonų, o kaušo tūris sudaro 18 tonų. Štai toks ekskavatorius kiekvieną dieną nuima iki 3000 kubinių metrų dangos. Po 30 metrų storio danga slūgsantys klinties klodai sprogdinami, po to vikšriniu ekskavatoriumi kasami, kraunami į BelAZ savivarčius ir gabenami į netoli karjero įsikūrusią gamybinę bazę. Lankėmės ir AB „Naujasis kalcitas“ gamybiniame ceche. Sužinojome, kad nuo 1997 metų „Naujasis kalcitas“ įkurtas kaip nauja įmonė, kurią sudaro 2 padaliniai: Miltelių cechas ir Remonto tarnyba. Ši akcinė bendrovė gamina mineralinius klinties produktus: trupintą klintį, kalcio karbonatą, smulkųjį užpildą betonui, mineralinius miltelius ir aktyvintuosius mineralinius miltelius. Taip pat apsilankėme ir laboratorijoje, kurioje nustatoma produkto drėgmė ir kokybė. Į namus važiavome kupini  įspūdžių ir naujų žinių apie Akmenės kraštą.

Socialinio darbuotojo padėjėja Jūratė Skiparienė

Peržiūrėti visas

Uogų ir daržovių šaldymas

Su Krizių centro gyventojais nusprendėme pasiruošti šaldytų uogų ir daržovių  žiemos laikotarpiui. Papasakojau apie tai, kad šaldytos uogos ir daržovės yra daug naudingesnės nei termiškai apdorotos, nes apie tai paslaugų gavėjai beveik nebuvo girdėję. Buvo papasakota, kad šaldytos daržovės ir uogos išsaugo savo gerąsias savybes, vitaminus, kitas naudingąsias medžiagas.

Kalbėjome apie tai, kokias daržoves ir uogas šaldau namie: tai ir vyšnios, ir avietės, ir braškės, ir mėlynės, ir dar didelė įvairovė uogų. Namie šaldau ir įvairias  šaldymui tinkamas daržoves: morkas,  moliūgus, rūgštynes, ir įvairias prieskonines daržove: petražoles, krapus.

Su paslaugų gavėjais nusprendėme, kokias uogas ir daržoves užšaldysime žiemai. Buvo nuspręsta, kad šaldysime svarainius – tai puiki vitamino C puokštė, morkas – tai vitaminai akims, moliūgą – sriubos skanumėlį, na, o apie petražoles ir krapus nėra ko ir kalbėti – puikus kvapas ruošiant karštus pietus šaltomis žiemos dienomis.

Tad džiaugiamės žiemai paruoštomis daržo ir sodo gėrybėmis. Mūsų padarytus darbus pamatysite nuotraukose. Linkime jums visiems pasiruošti tiek gėrybių žiemai.

 

Krizių centro socialinio darbuotojo padėjėja Bronislava V.

Peržiūrėti visas

Ruošėme gėrybes žiemai

Baigiantis vasarai beveik  kiekviena šeima  ruošia atsargas žiemai, kad visus likusius metus galėtų mėgautis  sodo ir daržo gėrybėmis. „Sportomanų“ šeimynos gyventojai kartu su darbuotojomis taip pat marinavo ir konservavo daržoves, vaisius žiemai. Liepą ir rugpjūtį derlius buvo gausiausias, todėl ir darbo buvo daugiausiai. Liepa – pats uogų ir agurkų metas. Visi kartu ruošė  uogų kompotus, marinavo agurkus. Artėjant rudeniui ateina eilė daržovėms. Rugpjūčio mėnesį globotiniai (rūpintiniai)  marinavo  burokėlius, gamino morkų mišrainę, kad žiemą galėtų paskanauti gardžia  sriuba. Visada skanu valgyti pačių pasigamintą maistą.

Socialinio darbuotojo padėjėjos: Renata, Roma, Danutė

Peržiūrėti visas

Skip to content